Šešiolika metų žmogaus gyvenime – labai reikšmingas laikas. Tokio amžiaus sulaukusiam jau įteikiamas pasas ir kartu primenama, kad jau baigiasi šėlionių laikas ir teks pačiam atsakyti už savo poelgius.

O ar gali suaugti bildutis - amžinai bildantis, amžinai neramus, smagius pokštus krečiantis ar tyliai krebždantis? To galėjome paklausti, susirinkę į smagiai bildančią  šventę – šešioliktąjį vaikų ir jaunimo  teatrų festivalį „Bildučiai“. Dvi dienas vaikiško krykštavimo ir jaunatviško šurmulio buvo pripildyti visi Ignalinos kultūros ir sporto centro koridoriai, kabinetai, užkaboriai, didžiojoje scenoje blizgėjo artistai, o salėje jiems plojo dėkingi žiūrovai.

Vėl išgyvenome teatro šventę. Vėl buvome pakviesti į tikrą puotą, kai galima buvo persivalgyti to, kas pasotina dvasią. Žinoma, visa vėl prasidėjo bildutiška dainele, su kuria užaugo jau ne vienas teatro „Iki“ aktorius, kurią jau spėjo išmokti ir kartu su ignaliniečiais vis bildantys teatrai iš visos Respublikos. Išmoks Bildučių dainelę ir rokiškėnai (Rokiškio jaunimo teatras, vadovaujantis Justino Krisiūno), šiemet pirmą kartą atvykę į Ignaliną, pasikartojo ją Alytaus „Taško“ artistai, antrą kartą dalyvaujantys festivalyje, prisiminė dainelę ir  po kelerių metų sugrįžusios pabildėti Ukmergės „Nykštuko“ scenos žvaigždutės. Ką jau kalbėti apie tuos, kuriems kelias į Ignaliną yra gerai pažįstamas, o Kultūros ir sporto centro scena jau ne kartą išbandyta. Tarp kone pustrečio šimto festivalio dalyvių didžioji dalis – seni geri pažįstami, su kuriais smagu darkart pasilabinti, yra apie ką pasikalbėti.

Sveikindamas festivalio dalyvius ir žiūrovus, Ignalinos rajono meras Bronis Ropė pasidžiaugė, kad festivalis per šiuos metus peraugo į regioninį, respublikinį ir net – tarptautinį. (Kaip jau yra ne kartą buvę, ir šiemet „Bildučių“ festivalis buvo tarptautinis, nes vėl dalyvavo svečiai iš Minsko.)

- Džiaugioamės, kad tuomet, kai rajoną palieka turistai, prasideda bildutiškas laikas, - sakė meras. – Tikiuos, kad ir šiemet šventė pavyks.  Dėkoju svečiams, kurie pas mus atvažiuoja,  linkiu visiems gerų vaidinimų, gero žiūrėjimo, buvimo Ignalinoje.

Festivalio sumanytoją ir pagrindinę organizatorę, teatro “Iki”  vadovę, režisierę ir mokytoją Jolantą Narbutaitienę sveikino Ignalinos rajono gimnazijos direktorė Birutė Smalienė.

- Maniau, kad jaunimas šeštadienį miega, o štai matau: bibldutiškas bildėjimas visus prikėlė. Matau čia ir sugrįžusių buvusių bildučių, kas tik įrodo, kokia graži ir laukiama ši šventė, - sakė direktorė, įteikdama gėles Jolantai, šakotį – jos vadovaujamam kolektyvui.

Vienas po kito į sceną kilo atvykusių į festivalį teatrų vadovai. Visi buvo bildutiškai pasveikinti ir apdovanoti. Šiais metais atvykuiems kolektyvams festivalį primins smagūs spalvingi Bildučiai ir šventės ženkleliai.

Pirmieji scenoje – Joniškio “Bendraamžiai”. Šio teatro režisieriaus Arvydo Butkaus sukurtame sceniniame etiudų veikale “Nusišypsok, vaike” išraiškinga teatrine kalba buvo prašoma pamatyti nuliūdusį ir neleisti jam liūdėti. Situacijos, kokių pilnas mūsų gyvenimas. Tik ar visados tai pamatome?

Gražių pamokymų vaikams buvo ir Alytaus “Drevinuko” atvežtame spektaklyje “Nemunėlė” (beje, alytiškiams grojo gyva muzika), žemaitiškai, bet labai suprantamai prabilo Plungės vaikų grupė “Saula”, atvežusi į Ignaliną “Velnių monus”.

Smagiai bendraudami su žiūrovais teatrines improvizacija žaidė Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos teatro “N-7 IMPRO” aktoriai. Tuo tarpu salėje reikliai ir kritiškai jų darbą vertino režisierė aktorė Janina Matekonytė, daugelio atpažinta kaip serijalo “Mano mylimas prieše” Adelė.o jaunimas čia pat kūrė istorijas, vaidmenis – žavėdamas ir stebindamas, linkmindamas ir mąstyti kviesdamas.

Vakaras buvo skirtas jaunimui. Pradžią davė Klaipėdos jaunimo centro teatro  studija “Aušra”, pakviesdama pagvildenti mokyklines problemas. “Devintokai”, režisuoti Živilės Dargytės, sulaukė tikrai pelnytų plojimų.

Žinoma, labiausiai buvo lauktas ir tiesiog sausakimšoje salėje pasitiktas ignaliniečių teatro “Iki”  spektaklis V.Brėkštos drama “Libido”. Režisierė Jolanta Narbutaitienė vėl nudžiugino žiūrovą nekasdieniu veikalu, prasmingomis teatrinės raiškos priemonėmis, subtilia scenografija. Be abejonės, mus žavėjo ir užaugusi naujų jaunų talentų karta, sugebanti kūrybingai dirbti scenoje.

Pirmą kartą festivalyje dalyvavęs Rokiškio jaunimo teatras, pristatė dramą „Dangus neturi išrinktųjų“.Šio teatro vadovas Justinas Krisiūnas yra taip arti savo kolektyvo, kad nepalieka jo nė per žingsnį: ir vaidina, ir kartu su teatro aktoriais muzikuoja.

Ir ignaliniečių, ir rokiškėnų spektakliai nagrinėjo gana skaudžias jaunimo bendravimo temas, mokė pajausti, išgirsti, pamatyti situacijas širdimi, suprasti esančius šalia. Įspūdis neabejotinai – ilgam.

Jau gilų vakarą teatrų aktoriai sakė žiūrovams labanakt, patys skubėdami į vakaronę. Tad nenuostabu, kad kitos dienos pasirodymus reikėjo pradėti bildutiška mankštele – kad miegai išlakstytų, kad vėl galima būtų smagiai bildėti.

Sekmadienį pradėjo minskiečiai, pasekę pasaką apie princą Asilą ir princesę Iris. Ir darkart buvo patvirtinta, kad svarbu ne kokio ilgumo ausys, svarbu – širdis. Aktoriai kalbėjo rusiškai, bet, regis, viskas visiems buvo aišku. Ką tuomet kalbėti apie ukmergiškių  “Nykštuko” atvežtą spektakliuką “Žaislai”, kurį su didžiausiu susidomėjimu žiūrėjo ir net aktoriams stengėsi padėti patys mažiausi žiūrovai. Vieni uoliai patarinėjo, kur ieškoti pradingusio meškiuko, kiti net patys ropštėsi ant scenos. Didi meno galia!

Žiūrovus sužavėjo Šiaulių moksleivių namų vaikų ir jaunimo teatro studija „Kompanija šauni“, šį kartą į Ignaliną atvežusi komediją „Princesė Turandot“.
Popietės valandos vėl buvo skirtos jaunimo problemoms. Tai menine kalba perteikė taškus dėlodamas Alytaus teatras “Taškas”, pasakodamas “Nieko istoriją”, Vilniaus teatro mokykla  “Aš esu” – “Pasmerktuose namuose”.

Žiūrovų festivalis nepaleido nė minutei. Net pertraukos buvo ne vien čipsų, kuriuos čia moksleiviams siūlė įsikūrę verslininkai, kramsnojimui. Kultūros ir sporto centro fojė dainavo “Pumpurėliai” ir ūgtelėję “Pumpurai” (vadovė Vida Ksenzovienė), šoko “Mamba” ir “Viva” (vadovė Neringa Kirkilienė), neįtikėtinu pasirodymu stebino ignaliniečių breiko grupė “LauZy Crew”, sužavėjo atskirų solistų, merginų dueto pasirodymas. Šiltą mini koncertą surengė vilniečių “Teatriuko” aktorių trio, net dvi pertraukas su žiūrovais jau muzikos kalba kalbėjo šaunų spektaklį atvežę rokiškėnai.

Šventei baigiantis buvo padėkota visiems, į šventę atskubėjusiems, šventę stebėjusiems, ją surengusiems ir gražią iniciatyvą parėmusiems. Niūrų rudenį nuspalvinę džiugesiu, gražiomis emocijomis, naujomis pažintimis ir pačiais geriausiais įspūdžiais, festivalio dalyviai draugiškai skandavo: “Su bildučių dainele tariam jums visiems: “Atia!” Tai gal nė neabejokime, kad šių metų šešiolikmečiai bildės ir septynioliktame savo gimtadienyje.