Vaikų teatras "IKI"

Sveiki, sveiki, sveiki visi! Čia mes - Ignaliniečiai, Vaikų teatras "IKI"! Sveiki! Visi! IKI spektaklių! IKI susitikimų! IKI premjerų, Kitokių nutikimų! IKI! IKI! IKI draugystės ir IKI saulės! IKI draugų visam margam pasauly! IKI! IKI! Taip ir keliaujam nuo spektaklio IKI kito! Atrasdami, prarasdami. Džiaugdamiesi, liūdėdami, draugaudami ir pykdami. IKI! IKI!

Apie mus rašo


Warning: count(): Parameter must be an array or an object that implements Countable in /home/tesiki/domains/teatrasiki.lt/public_html/templates/dd_kids_90/library/Designer/Content/SingleArticle.php on line 198

Parašė: Jogilė Bulavaitė, Mūsų Ignalina

Šiemet, žiemos šaltukui gerokai paspiginus, tradicinis vaikų ir jaunimo teatrų festivalis “Bildučiai” 15-tą kartą sukvietė į Ignaliną kelis šimtus jaunųjų aktorių, šokėjų, dainininkų (festivalio dalyvių) iš visos Lietuvos, kurie net dvi dienas džiugino ignaliniečius ir vieni kitus savo originaliais pasirodymais.

Prieš dvidešimt metų į Ignaliną atvyko jauna režisierė Jolanta ugniniais plaukais, kurios galvoje vos tilpo galybė įvairiausių idėjų. Ilgai nedvejojusi ir sukūrusi savo teatrą IKI bei įpratinusi Ignalinos žiūrovą prie jaunimo spektaklių, moteris su nenurimstančia jaunųjų aktoriukų komanda ketverius metus svarstė ir dvejojo, o penktaisiais (1994 m.) nusprendė šiame mažame Lietuvos kampelyje surengti teatrų festivalį, į kurį sukvietė kitus artimus teatrus-draugus! Neilgai trukus „Bildučių“ vardą gavusi šventė taip prigijo mūsų mieste, kad tapo gražia rudenine tradicija. Tiesa, pradžioje „Bildučiai“ nebuvo tokie bildukiški kaip dabar, tik vėliau festivalis įgavo savo įvaizdį, kuris ir liko iki šių dienų. Ryškiaspalviai bildučių plaukai, spalvoti pūstarankoviai marškinėliai ir pūstos kelnės bei riestanosiai batai, su kuriais ne kiekvienam iš pirmo karto pavyksta paeiti ar užlipti laiptais, tapo neatsiejama festivalio dalis. Na, o 2009 metais, teatrui IKI švenčiant savo 20-ąjį gimtadienį, festivaliui suėjo 15-iolika metų! Tačiau dėl užgriuvusių remontų ir visokių gripų epidemijų šventę teko perkelti į 2010 metus. Bet ir sausį, ne ką praščiau nei rudenį, Ignalina bildėjo dundėjo ir juokas aidėjo, nes vyko nepakartojama teatrų šventė!

Visi, kurie tą savaitgalį užsuko į Ignalinos kultūros centrą, turėjo galimybę išvysti net trylika įvairiausių spektaklių, skirtų vaikams ir jaunimui. Buvo komedijų, parodijų, dramų, miuziklų, pasakų, kostiuminių dramų, net fantastikos, žodžiu, peno visokio skonio žiūrovams. Teatro IKI draugai iš Alytaus, Kauno, Skapiškio, Klaipėdos, Plungės, Šiaulių ir Vilniaus vaidino ir stebino talentais, išradingumu, režisierių išmoningumu. Turbūt labiausiai visų ignaliniečių laukiami saviškių, festivalio organizatorių, spektakliai, kurir ir šiemet sulaukė milžiniško susidomėjimo. Pirmąją dieną vaidinusi vyresnioji grupė parodė muzikinį spektaklį-komediją „new PELENĖ“, kurio pažiūrėti norintys vos tilpo į atnaujintą ir padidintą žiūrovų salę. O po beveik valandą trukusio juoko ir gerų emocijų protrūkio režisierė Jolanta Narbutaitienė į sceną sukvietė visus buvusius ir esamus IKIečius. Beveik 80 žmonių, sugužėjusių į sceną, įsiamžino teatro 20-mečio nuotraukoje. Tačiau staigmenos tuo nesibaigė. Į sceną buvo atgabentas milžiniškas tortas, o kitą dieną, festivalio uždarymo metu, dar didesnis tortas rėmėjų buvo padovanotas visiems festivalio dalyviams. Antrąją dieną jaunesnioji Ignalinos teatro grupė vaidino savo premjerinį spektaklį „Žvaigždės vaikas“, privertusį ne vieną žiūrovą nubraukti susijauninimo ašarą. Galima išskirti ir Vilniaus teatro mokyklos „Aš esu“, kuri savo teatro namus turi mūsų rajone, Smilginiškėse, spektaklį „10 000 Einšteinų“ (rež. L. Gudaitė), pagal fantastinį Banguolio Balaševičiaus apsakymą. Šis autorius gyvena Mažulonyse (Ignalinos raj.) ir kas antradienį MI spausdina savo apžvalgas, pasirašydamas Arminu Norkumi.

Kaip visada, „Bildučiai“ nepamiršta pasirūpinti savo žiūrovais ir tada, kai aktoriai rengiasi spektakliams. Nuotaikingos pertraukėlės – vienas iš neatskiriamų festivalio atributų. Pirmąją festivalio dieną nuobodžiauti per pertraukėles tarp spektaklių neleido ignaliniečiai: vaikų popchoras“Pumpurėliai“, sportinių šokių klubai „Viva“ ir „Mamba“. Vėliau festivalio organizatoriai žiūrovams dovanojo gyvo garso koncertą. Bardas Ovidijus Jucys, su kuriuo žaismingai praėjo net trys pertraukėlės, buvo toks nuoširdus su žiūrovais, kad ne tik iš visos širdies dovanojo savo kūrybą, bet ir nuolat skatino dainuoti kartu, vis pridurdamas: „Nebijokit dainuoti ir, svarbiausia, nusidainuoti! Juk kuo labiau nusidainuoji – tuo smagiau!“ Dainos per pertraukėles skambėjo ir antrąją festivalio dieną, pasirodė „Atominiai vaikai“ iš Visagino. Pertraukėlių metu buvo ir debiutų. Pirmą kartą ignaliniečiams pasirodė breiko šokėjų grupės iš Ignalinos „LauZy crew“ ir „Teen‘s from the hell“, sulaukusios audringo žiūrovų palaikymo.

Jubiliejiniai „Bildučiai“ nubildėjo su griausmu, palikdami neišdildomus įspūdžius kiekvieno širdelėje: žiūrovo, dalyvio, organizatoriaus. Festivalio siela, mūsų visų gerai pažįstama režisierė Jolanta Narbutaitienė dėkojo visiems, prisidėjusiems prie „Bildučių“ organizavimo, o ypatingai tarė “AČIŪ” už tai, kad jau daugelį metų festivalis sėkmingai gyvuoja ir auga, Igalinos moksleivių namams. Džiaugiamės, kad direktorius Darginas Mikėnas ir pavaduotoja Tatjana Striukova, nusprendę priimti „Bildučius” po savo stogu , štai jau beveik dešimtmetį kartu su visais moksleivių namų darbuotojais rudenį gyvena bildutiškais rūpesčiais ir problemomis, suteikdami daug džiaugsmo Ignalinos vaikams ir jaunimui. Ir kaip pašmaikštavo dėkodamas festivalio organizatoriams Plungės režisierius R. Matulis, Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas, Moksleivių namai yra tikras „Bildučių” STOGAS! Už suteiktą paramą šiuo sunkiu laiku organizatoriai yra be galo dėkingi visiems festivalio rėmėjams. Ačiū taria ir Ignalinos kultūros centro administracijai bei techniniam personalui, užtikrinusiems sklandžią festivalio eigą. Už suteiktą nakvynės vietą dėkoja Č. Kudabos pagrindinei mokyklai bei sporto ir pramogų centrui. Taip pat dėkoja buvusiam IKI‘ečiui Mariui Vilčinskui, padėjusiam išspręsti daugelį festivalio organizacinių problemų. Ačiū visiems buvusiems teatro IKI nariams, kurie vėl su didžiausiu malonumu lipo į bildutišką sceną, padėjo darbuojantis užkulisiuose, dirbo festivalio apsaugininkais, techniniais darbuotojais. O viso festivalio dalyvių vardu už iškeptus skanius ir didelius šventinius tortus dar kartą dėkoja poniai Antaninai, puikiai gaspadinei iš Vidiškių.

Bildučiai nubildėjo, bet neilgam – tuoj ir vėl kris lapai, ir vėl suksis mintys kaip nudžiuginti festivalio gerbėjus. Kaip sakoma prie gero priprantama”. Manau, prie bildutiškos nuotaikos užtaiso kasmet daugelis priprato nebeatprantamai. Tad lauksim kitų kartų!

Jogilė Bulavaitė, Laikraštis “Mūsų Ignalina”, priedas “Aš jaunas”, 2010 sausio 26d., antradienis, Nr. 7 (504)